1
00:00:00,000 --> 00:00:00,125


2
00:00:00,125 --> 00:00:01,320
Dabar bus įdomu.

3
00:00:01,320 --> 00:00:06,117
Kriterijus: kuo didesnis dažnis,
tuo daugiau perduodamos energijos.

4
00:00:06,117 --> 00:00:14,020
Galbūt vienas kitas žino, kad radijo signalas yra
banga, bet tuo pačiu metu jis yra tarsi maža patranka.

5
00:00:14,020 --> 00:00:19,041
Ir kuo didesnis dažnis, tuo daugiau energijos yra tame daikte.

6
00:00:19,041 --> 00:00:25,450
Gerai, tuomet norėčiau pagaliau pristatyti pirmąjį pranešėją.

7
00:00:25,450 --> 00:00:32,477
Jis žinomas kaip spalvinga asmenybė ne tik mūsų aplinkoje, bet ir
gerokai už jos ribų, nes mano nepaprastai simpatiškas ir visų

8
00:00:32,477 --> 00:00:38,784
mėgstamas MWGFD valdybos kolega, fizikas, profesorius Werneris
Bergholzas, taip pat yra ekspertas įvairiose tyrimo

9
00:00:38,784 --> 00:00:45,994
komisijose – pavyzdžiui, Brandenburgo ir Tiuringijos federacinių
žemių komisijose, tiriančiose koronaviruso padarinius.

10
00:00:45,994 --> 00:00:53,748
Jis yra buvęs elektros inžinerijos profesorius Bremeno Džeikobso
universitete, be to, 17 metų dirbo „Siemens“ kompanijoje Miunchene

11
00:00:53,748 --> 00:00:58,017
ir Regensburge kaip kokybės ir rizikos valdymo ekspertas.

12
00:00:58,017 --> 00:01:05,776
Mums labai įdomu, brangusis Werner, ką papasakosi savo įvadinėje
paskaitoje apie šiandienos temą, pavadintą

13
00:01:05,776 --> 00:01:15,648
„Mobiliojo ryšio technologija: 5G fiziniai pagrindai ir
techniniai privalumai“, todėl perduodu tau žodį.

14
00:01:15,648 --> 00:01:19,351
Labai ačiū, brangusis Ronny, už šiuos malonius žodžius.

15
00:01:19,351 --> 00:01:27,030
Aš juk parašiau: „Fiziniai pagrindai ir
techniniai privalumai“. Bet – taškas, taškas, taškas...

16
00:01:27,030 --> 00:01:39,225
Pirmiausia pakalbėsiu apie pagrindus, ir, kaip jau
rašiau spaudos aplankelyje, pradėsiu nuo Adomo ir Ievos.

17
00:01:39,225 --> 00:01:52,224
O dabar parodysiu jums trumpą vaizdo įrašą, kuriame į
vandenį įmetamas akmuo ir matyti, kaip plinta banga.

18
00:01:52,224 --> 00:01:58,090
Būtent taip galima įsivaizduoti radijo bangas,
ir aš tuoj pat pasakysiu keletą žodžių šia tema.

19
00:01:58,090 --> 00:02:00,361
Pažiūrėkime, ar tai veiks.

20
00:02:00,361 --> 00:02:06,688
Taigi, dar kartą apžvelkime: Kas yra radijo
banga – kad būtų galima šiek tiek susidaryti įspūdį.

21
00:02:06,688 --> 00:02:14,548
Kuo gi skiriasi radijas – juk jį turime jau 100 metų ir ilgiau
– nuo mobiliojo ryšio, kodėl gi naudojami tokie aukšti dažniai?

22
00:02:14,548 --> 00:02:22,940
O svarbiausia: kodėl šios aukštų dažnių
savybės nebūtinai yra visiškai nekenksmingos?

23
00:02:22,940 --> 00:02:27,119
Apie tai daugiau papasakos toliau pasisakysiantys pranešėjai.

24
00:02:27,119 --> 00:02:30,629
Na, akmuo tuoj nukris.

25
00:02:39,970 --> 00:02:45,282
Taigi, pamatėme du dalykus. Bangos plinta.

26
00:02:45,282 --> 00:02:53,007
Tokiu atveju tai yra tarsi dvimatė
banga. Tai yra materijos judėjimas.

27
00:02:53,007 --> 00:02:57,811
O tai, ką dabar matyti
nuotraukoje, ten taip pat yra ir kitų bangų.

28
00:02:57,811 --> 00:03:03,654
Ir tai visiškai atitinka tikrovę,
o tai ir sudaro dalį pavojingumo.

29
00:03:03,654 --> 00:03:11,079
Jei tokioje patalpoje turėčiau savo mobilųjį telefoną – ir dabar
įsivaizduokime, kad mes nebūtume paskaitoje – tuomet galbūt

30
00:03:11,079 --> 00:03:18,419
20 ar daugiau žmonių tuo metu naudotų savo išmaniuosius
telefonus, o tai reikštų, kad susidarytų radijo bangų sumaištis.

31
00:03:18,419 --> 00:03:20,394
Tai panašu į vakarėlį.

32
00:03:20,394 --> 00:03:28,290
Čia visi turi padidinti intensyvumą,
o to dabar nebūtinai reikėtų siekti.

33
00:03:28,290 --> 00:03:33,992
Gerai, taigi, akmuo įmestas į
vandenį, mes tai matėme, ir vanduo juda.

34
00:03:33,992 --> 00:03:36,391
Su radijo bangomis yra panašiai.

35
00:03:36,391 --> 00:03:44,820
Antena skleidžia signalą, tačiau
dabar ne dvimatėje erdvėje, o sferiškai.

36
00:03:44,820 --> 00:03:53,056
O svarbiausia – čia nėra jokios
medžiagos, tai veikia net vakuume.

37
00:03:53,056 --> 00:03:58,380
Ir paprastai nieko nematai, nieko negirdi.

38
00:03:58,380 --> 00:04:10,447
O tai, kad toks dalykas apskritai egzistuoja ir buvo moksliškai
ištirtas, turime dėkoti fizikui Heinrichui Hertzui, kuris

39
00:04:10,447 --> 00:04:23,910
staiga išjungė didelę srovę, tada surinko imtuvą, ir ten šiek
tiek „spinduliavo“ – todėl tai ir vadinama „spinduliavimu“.

40
00:04:23,910 --> 00:04:32,892
Yra dar vienas didžiulis skirtumas, kuris
praktikoje yra labai svarbus: kaip matėme,

41
00:04:32,892 --> 00:04:38,585
vandens bangos sklido maždaug 20 cm/s greičiu.

42
00:04:38,585 --> 00:04:46,657
Garso bangos – jas mes taip pat žinome, 300
m/s – kiekvienas yra jas patyręs per perkūniją.

43
00:04:46,657 --> 00:04:53,157
Pamatęs žaibą, priklausomai nuo to, kur jis smogė,
tenka palaukti nuo vienos iki dešimties – ar net

44
00:04:53,157 --> 00:04:58,752
ilgiau – sekundžių, kol išgirsi griaustinį, 300 m/s.

45
00:04:58,752 --> 00:05:11,776
Elektromagnetinės bangos sklinda šiek
tiek greičiau – ne 300 m/s, o 300 000 km/s.

46
00:05:11,776 --> 00:05:19,916
Taigi 300 000 000 m/s, milijoną kartų greičiau.

47
00:05:19,916 --> 00:05:24,704
Tai, žinoma, labai svarbu praktiniam pritaikymui.

48
00:05:24,704 --> 00:05:41,055
Tačiau, kad būtų aiškiau: jei kas nors Mėnulyje įjungtų
lazerį, praeitų maždaug viena sekundė, kol tai būtų matoma čia.

49
00:05:41,055 --> 00:05:44,524
Jei tas pats įvyktų Saulėje, tam prireiktų aštuonių minučių.

50
00:05:44,524 --> 00:05:50,366
Tai tik pavyzdys, parodantis, kokie dideli atstumai yra kosmose.

51
00:05:50,366 --> 00:06:07,456
Dabar tai vienintelė formulė: bangos ilgis susijęs su
šviesos greičiu c – 300 000 km/s padalinta iš dažnio.

52
00:06:07,456 --> 00:06:13,152
Taip, pro tave praplaukia tiek ir tiek
bangų – maždaug taip galima tai įsivaizduoti.

53
00:06:13,152 --> 00:06:20,089
Tai reiškia, kad kuo didesnis
dažnis, tuo trumpesnis bangos ilgis.

54
00:06:20,089 --> 00:06:31,026
Taigi, dabartinis 5G – tai bangų ilgiai šiame
diapazone , o anksčiau dar buvo naudojamos vidutinio dažnio

55
00:06:31,026 --> 00:06:36,635
bangos, kurių ilgis siekė 1 000 metrų arba 1 600 metrų.

56
00:06:36,635 --> 00:06:43,240
Vadinamosios trumposios bangos, pavyzdžiui, buvo 49
metrų ilgio, taigi dar buvo kilohercų (kHz) diapazone.

57
00:06:43,240 --> 00:06:49,837
Ir tik pasiekus UKW – ultratrumpųjų bangų diapazoną (tuo metu
taip buvo vadinama, nors šiandien tai, žinoma, vis dar

58
00:06:49,837 --> 00:06:57,968
būtų laikoma palyginti ilgu) – buvo pereita į megahercų
(MHz) diapazoną, t. y. į 1 mln. svyravimų per sekundę.

59
00:06:57,968 --> 00:07:01,443
Na, tai kol kas tiek apie keletą pagrindinių dalykų.

60
00:07:01,443 --> 00:07:07,808
Taigi, įsidėkime į galvą:
elektromagnetinių bangų negirdime ir nematome.

61
00:07:07,808 --> 00:07:10,920
Kai kurie ją jaučia, dauguma – ne, o aš – taip pat ne.

62
00:07:10,920 --> 00:07:18,451
Be to, jos plinta nepaprastai greitai, o
bangos ilgis ar dažnis nėra visiškai nesvarbūs.

63
00:07:18,451 --> 00:07:22,763
Na, radiją jau turime „amžinybę ir tris dienas“.

64
00:07:22,763 --> 00:07:31,731
Buvo vienas centrinis siųstuvas – „amžinai ir trys dienos“ reiškia
maždaug 100 metų –, daug imtuvų, bet, kaip jau minėta, tik vienas

65
00:07:31,731 --> 00:07:36,904
siųstuvas, o informacijos srautas tekėjo tik viena kryptimi.

66
00:07:36,904 --> 00:07:43,902
O būtent viduriniųjų bangų diapazone dažnių
juosta buvo siaura, nes iš esmės buvo transliuojama

67
00:07:43,902 --> 00:07:47,640
kalba arba muzika, kurių kokybė buvo vidutiniška.

68
00:07:47,640 --> 00:07:51,973
Ir tai mus dabar atveda prie vieno dalyko:

69
00:07:51,973 --> 00:07:59,907
Jei noriu perduoti informaciją – kalbą, muzikos
įrašus ar vaizdo įrašus – tai galima padaryti ne tik

70
00:07:59,907 --> 00:08:05,152
naudojant vieną dažnį, bet ir tam tikrą dažnių juostą.

71
00:08:05,152 --> 00:08:06,625
Taigi turiu už tai sumokėti.

72
00:08:06,625 --> 00:08:19,931
Kalbant apie mobilųjį ryšį, anksčiau nekalbėjome apie
kilohercus, vėliau – apie megahercus, o dabar – apie gigahercus;

73
00:08:19,931 --> 00:08:27,687
5G technologijoje tai yra dažnių diapazonas iki 6 arba 8 GHz.

74
00:08:27,687 --> 00:08:31,406
Netrukus paaiškinsiu, kodėl aukšti dažniai yra tokie svarbūs.

75
00:08:31,406 --> 00:08:40,120
Taigi, dabar apie mobilųjį ryšį – aišku, turime siųstuvą, bazinę
stotį, paprastai esančią už vieno ar kelių kilometrų – 5G atveju

76
00:08:40,120 --> 00:08:47,213
tai gali būti ir vos 100 metrų – daug telefonų,
veikiančių kaip imtuvai, ir daug telefonų, tuo pačiu metu

77
00:08:47,213 --> 00:08:51,684
veikiančių kaip siųstuvai, apie tai jau trumpai minėjau.

78
00:08:51,684 --> 00:08:56,036
Kai jie visi kartu kažką daro, gaunasi gražus banguotas vaizdas.

79
00:08:56,036 --> 00:09:02,239
Be to, man visada reikia didesnio
pralaidumo ir didesnio duomenų perdavimo greičio.

80
00:09:02,239 --> 00:09:06,543
Beje, tai galima įsivaizduoti taip
pat, kaip ir federalinio biudžeto atveju:

81
00:09:06,543 --> 00:09:16,753
Tai buvo anksčiau, apie 1950 m., kai aš
gimiau, – apie 100 milijonų, šimtai milijonų.

82
00:09:16,753 --> 00:09:20,074
Tuomet galėjau finansuoti projektus, kurių vertė siekė 2–3 mln.

83
00:09:20,074 --> 00:09:27,346
Dabar kalbame apie milijardus, todėl man, žinoma,
reikės maždaug 500 milijardų federalinio biudžeto.

84
00:09:27,346 --> 00:09:33,260
Čia situacija panaši: jei noriu perduoti didelius
duomenų srautus, man reikia daug daugiau pralaidumo.

85
00:09:33,260 --> 00:09:42,272
Taigi, tipiškas pavyzdys: senosios analoginės
televizijos atveju juostos plotis buvo maždaug 5 MHz.

86
00:09:42,272 --> 00:09:47,712
Skaitmeniniu būdu – tik apie 1 MHz ir šiek tiek daugiau.

87
00:09:47,712 --> 00:09:53,618
Kalbant apie GHz, viskas priklauso nuo to, kokį
dažnių juostos plotį naudoju, kiek duomenų šiuo

88
00:09:53,618 --> 00:09:58,969
metu noriu perduoti, ir tai vyksta dinamiškai.

89
00:09:58,969 --> 00:10:06,824
Taigi, grįžkime prie pralaidumo – iš tikrųjų apie tai jau
ką tik kalbėjau: analoginis radijas yra jautrus trukdžiams, o

90
00:10:06,824 --> 00:10:11,226
skaitmeninė televizija ir radijas yra atsparūs trukdžiams.

91
00:10:11,226 --> 00:10:21,608
Bet aš tik taip tarp kitko paminėjau, kad skaitmeninėje
televizijoje pasitaiko nedidelių sisteminių klaidų.

92
00:10:21,608 --> 00:10:28,775
Jei tarp mūsų yra futbolo gerbėjų, atkreipkite dėmesį: jei
žaidėjas yra žemas, galbūt vilki kažką raudono

93
00:10:28,775 --> 00:10:35,428
ir bėga per žalią veją, aplink jį visada matosi
nedidelė linija, jei į tai atkreipiate dėmesį.

94
00:10:35,428 --> 00:10:38,375
Tai klaida, bet ji nelabai krinta į akis.

95
00:10:38,375 --> 00:10:43,700
Matematiškai tai vadinamasis Gibbso
reiškinys – daugiau apie tai nepasakysiu.

96
00:10:43,700 --> 00:10:47,756
Taigi, kalbant apie perdavimą, kodėl būtent
tokios aukštos dažniai – tai aš ką tik paaiškinau.

97
00:10:47,756 --> 00:10:55,919
Kiekvienam perdavimui reikalingas tam tikras
dažnių išteklių kiekis, t. y. dažnių juosta.

98
00:10:55,919 --> 00:10:58,778
Tai neturi sutapti su kitais.

99
00:10:58,778 --> 00:11:07,461
O jei turiu daug kanalų, man tiesiog reikia daug daugiau
pralaidumo, o jei noriu perduoti daug duomenų – dar daugiau.

100
00:11:07,461 --> 00:11:13,976
Taigi, vaizdo įrašas, kaip jau sakiau,
MHz, daug duomenų – nuo 10 iki 100 MHz.

101
00:11:13,976 --> 00:11:16,735
Tikriausiai galima pasiekti ir
daugiau, priklausomai nuo aplinkybių.

102
00:11:16,735 --> 00:11:23,952
Kalbant apie 6G, be abejo – viskas priklauso
nuo to, kokie reikalavimai šiuo metu keliami.

103
00:11:26,571 --> 00:11:32,327
Gerai, apie tai jau trumpai užsiminiau žodžiu, ir tai
padariau sąmoningai, nes kai tik pasakoju, žmonės į tai

104
00:11:32,327 --> 00:11:37,500
kreipia daugiau dėmesio nei tada, kai tuo pačiu metu kažką mato.

105
00:11:37,500 --> 00:11:49,554
Taigi: 100 MHz atitinka maždaug... man reikia milijardų
eurų biudžeto arba man reikia gigahercų dažnių biudžeto.

106
00:11:49,554 --> 00:12:06,287
O diagramoje, dešinėje pusėje, matyti dažnių juostos,
kurių, pavyzdžiui, reikėjo UMTS (tai buvo 3G), vėliau LTE

107
00:12:06,287 --> 00:12:14,974
jau užėmė žymiai daugiau, o dabar 5G reikia dar daugiau.

108
00:12:14,974 --> 00:12:22,935
Ir, kaip jau sakyta, viskas priklauso nuo aplinkybių, tai
sprendžiama lanksčiai, bet maždaug taip ir galima įsivaizduoti.

109
00:12:22,935 --> 00:12:33,348
Taigi, dabar, galima sakyti, turime pagrindus, o
toliau aptarsime, sakykime, kokie yra svarbiausi dalykai.

110
00:12:33,348 --> 00:12:38,925
Tai buvo pagrindiniai dalykai. Čia dar kartą pateikiami spektrai.

111
00:12:38,925 --> 00:12:48,714
Kaip matyti, 5G reikalauja žymiai daugiau nei 4G
ar LTE. Beje, LTE reiškia „Long Term Evolution“.

112
00:12:48,714 --> 00:12:54,831
Gana nereikšmingas dalykas, be to, turi įvairias stadijas.

113
00:12:54,831 --> 00:13:03,571
Dabar tai tampa įdomu biologijos
požiūriu arba kalbant apie galimą žalą.

114
00:13:03,571 --> 00:13:13,473
Yra vienas kriterijus: kuo didesnis
dažnis, tuo daugiau perduodamos energijos.

115
00:13:13,473 --> 00:13:24,545
Vieni ar kiti galbūt žino, kad radijo signalas yra
banga, bet tuo pačiu metu jis yra tarsi maža patranka

116
00:13:24,545 --> 00:13:31,282
ar fotonas – šviesos atveju jį taip pat vadina fotonu.

117
00:13:31,282 --> 00:13:38,380
Ir kuo didesnis dažnis, tuo daugiau energijos yra tame daikte.

118
00:13:38,380 --> 00:13:53,709
O jei šis 5G bangos spindulys bus sugertas mano odoje ar akyse,
jis pasieks tam tikrą įsiskverbimo gylį ir bus visiškai sugertas.

119
00:13:53,709 --> 00:14:03,339
O jei dabar, tarkime, kalbėčiau apie 100 MHz,
palyginti su 8 GHz, tai reiškia, kad kiekvienas energijos

120
00:14:03,339 --> 00:14:09,067
paketas, kuris ten veikia mane, yra 80 kartų galingesnis.

121
00:14:09,067 --> 00:14:15,555
Tai yra ir banga, ir savotiškas paketas –
priklausomai nuo to, kaip į tai žiūrėti.

122
00:14:17,329 --> 00:14:19,962
Ir tai yra blogiausia, kas gali būti.

123
00:14:19,962 --> 00:14:27,078
Aš girdėjau vienoje paskaitoje ar
pristatyme: „Taip, tai puiku“, arba ką mes matome?

124
00:14:27,078 --> 00:14:36,389
Čia matome, kad kuo didesnis
dažnis, tuo mažesnis įsiskverbimo gylis.

125
00:14:36,389 --> 00:14:41,693
Tai yra įsiskverbimo gylis, o čia –
dažnis – abu yra logaritminiai atvaizdavimai.

126
00:14:41,693 --> 00:14:47,567
Priešingu atveju, jei tai būtų tiesinė
priklausomybė, nieko nebūtų matyti, o mes tiesiog įsimename:

127
00:14:47,567 --> 00:14:51,720
kuo didesnis dažnis, tuo mažesnis įsiskverbimo gylis.

128
00:14:51,720 --> 00:14:56,473
Buvo pasakyta: „Tai juk gerai,
tada jis neįsiskverbs taip giliai.“

129
00:14:56,473 --> 00:15:06,411
Be kita ko, esu baigęs radiacinės saugos kursus, nes
daugelį metų dirbau su radioaktyviomis medžiagomis.

130
00:15:06,411 --> 00:15:14,223
Ten sužinojau, kad kuo mažesnis
įsiskverbimo gylis, tuo blogiau. Kodėl?

131
00:15:14,223 --> 00:15:22,860
Energijos tankis – nesvarbu, ar tai radioaktyvi
jonizuojanti spinduliuotė, ar nejonizuojanti spinduliuotė.

132
00:15:22,860 --> 00:15:30,722
Kuo mažesnis įsiskverbimo gylis, tuo
daugiau energijos sukaupta tam tikrame tūryje.

133
00:15:30,722 --> 00:15:38,195
Manau, tai yra akivaizdu: kuo daugiau energijos
patenka į tam tikrą tūrį, tuo didesnė tikimybė,

134
00:15:38,195 --> 00:15:42,674
kad tai gali sukelti problemų ir padaryti žalą.

135
00:15:42,674 --> 00:15:53,003
Iš tikrųjų buvo gana naiviai pasakyta: „Taip, jonizuojanti
spinduliuotė, žinoma, yra žalinga, bet taip jau yra –

136
00:15:53,003 --> 00:16:05,256
kiti pranešėjai tai tikrai išsamiau paaiškins – kad ir su
šia nejonizuojančia spinduliuote taip pat kyla problemų.“

137
00:16:05,256 --> 00:16:08,960
Na, tai turbūt svarbiausias skaidrių rinkinys iš visų.

138
00:16:08,960 --> 00:16:14,170
Mažas įsiskverbimo gylis – ne geras, o blogas.

139
00:16:14,170 --> 00:16:21,360
Taigi, kairėje matome tipinį 5G schematišką vaizdą.

140
00:16:21,360 --> 00:16:34,557
Ne visur 5G – tai yra, atokiose kaimo vietovėse jo nėra – tačiau
tankiai apstatytose vietovėse tai veiks taip, kad spindulys bus

141
00:16:34,557 --> 00:16:42,599
generuojamas ne naudojant vieną anteną, o
vadinamąją antenų matricą, pvz., 8x8

142
00:16:42,599 --> 00:16:48,089
siųstuvų, pasitelkiant elektrotechnines priemones.

143
00:16:48,089 --> 00:16:54,697
Tačiau kalbant apie spindulį, galvojama apie
žibintuvėlį ar lazerį, bet tai ne tas atvejis.

144
00:16:54,697 --> 00:16:58,902
Ruošdamasis šiam pranešimui, aš
pats pirmiausia turėjau tai išmokti.

145
00:16:58,902 --> 00:17:01,011
Aš irgi kažkaip taip įsivaizdavau.

146
00:17:01,011 --> 00:17:14,303
Bet ne, taip nėra, juos taip pat vadina „pieštuko
spinduliais“, o veikiau taip: tai vadinamoji poliarinė diagrama.

147
00:17:14,303 --> 00:17:23,282
Tai rodo, kokia kryptimi, esant tiek ir tiek atskirų antenų,
kurios spinduliuoja tarpusavyje suderintai, yra didžiausias

148
00:17:23,282 --> 00:17:32,447
intensyvumas, o mes žiūrime 0 laipsnių kryptimi – tai yra
pagrindinis spindulys; šiuos dalykus taip pat vadina spinduliais.

149
00:17:32,447 --> 00:17:39,631
Tai nėra taip lokalizuota ir taip nukreipta, bet,
žinoma, praktikoje tai yra daug geriau nei

150
00:17:39,631 --> 00:17:44,516
visakryptis spinduliavimas, kaip matėme sferinių bangų atveju.

151
00:17:44,516 --> 00:17:53,539
Jis nukreiptas būtent į tą, kuriam to reikia, ir
šiek tiek į jo aplinką, o kiti to beveik nepastebi.

152
00:17:53,539 --> 00:17:58,709
Tai, žinoma, teigiamas dalykas, bet tas, kuris yra spinduliavimo
zonoje – ir tai ne tik jis pats, bet

153
00:17:58,709 --> 00:18:03,560
galbūt ir tas, kuris atsitiktinai stovi šalia jo
– žinoma, taip pat patiria spinduliavimą.

154
00:18:03,560 --> 00:18:12,624
Tačiau, kaip jau sakiau, didžiausias pavojus iš tikrųjų
kyla iš paties prietaiso, bent jau jei jį naudojate taip .

155
00:18:12,624 --> 00:18:17,869
Kai naudojiesi laisvų rankų funkcija,
laikydamas telefoną rankoje ir taip jį laikydamas, tai

156
00:18:17,869 --> 00:18:21,764
veikia daug geriau, todėl galiu tik rekomenduoti.

157
00:18:21,764 --> 00:18:36,519
Na, 5G veikia 700 MHz dažniu, čia nurodyta iki 26
GHz, taigi, kiek žinau, 5G veikia tik iki 8 GHz –

158
00:18:36,519 --> 00:18:44,832
kaip sakė „Radio Eriwan“: „Priklauso nuo aplinkybių!“

159
00:18:44,832 --> 00:18:50,947
Taigi, jei turiu kaimo vietovę, ten naudoju žemas dažnius.

160
00:18:50,947 --> 00:19:02,941
Kodėl? Nes šie signalai praktiškai nesusigeria ore,
todėl man nereikia bazinės stoties šioje teritorijoje.

161
00:19:02,941 --> 00:19:10,574
Jei noriu dirbti su nukreiptu spinduliu, t. y. naudoti
aukščiausius dažnius, tuomet, mano apytikriais skaičiavimais,

162
00:19:10,574 --> 00:19:14,205
man reikės 100 mažesnių bazinių stočių. Tai juk daug brangiau.

163
00:19:14,205 --> 00:19:17,856
Be to, yra vidurinė zona ir siauresnė zona.

164
00:19:17,856 --> 00:19:25,333
Reikia įsivaizduoti taip. Taigi, Vilsbiburgas nėra ypač
didelis, manau, jis labiau priskirtinas vidutiniams miestams.

165
00:19:25,333 --> 00:19:35,585
O jei esame didesniame mieste, ten 5G – labai tikėtina,
kad jau šiandien arba artimiausiu metu – 5G, nes juk reikia

166
00:19:35,585 --> 00:19:41,020
šiek tiek laiko, kol visa tai bus techniškai įgyvendinta.

167
00:19:41,020 --> 00:19:43,518
Juk tai irgi kainuoja šiek tiek pinigų.

168
00:19:43,518 --> 00:19:56,185
Gerai, taigi dabar tai – sakyčiau – aš tik apžvelgiau techninius
aspektus ir šiek tiek užsiminiau, kur galėtų kilti problemų.

169
00:19:56,185 --> 00:20:03,254
Apskritai kalbant, man trūksta vadinamojo atsargumo principo.

170
00:20:03,254 --> 00:20:14,100
ES iki šiol iš tikrųjų buvo įprasta, kad nauja technologija
įdiegiama tik tada, kai, atlikus tinkamą rizikos analizę ir

171
00:20:14,100 --> 00:20:19,940
rizikos vertinimą, įsitikinama, kad ji iš tikrųjų yra saugi.

172
00:20:19,940 --> 00:20:22,183
JAV situacija yra šiek tiek priešinga.

173
00:20:22,183 --> 00:20:30,300
Pirmiausia imiesi veiksmų, tada stebi, ar kas nors
vyksta, ir jei kas nors atsitinka, tuomet stabdai.

174
00:20:32,252 --> 00:20:39,803
Mūsų brangusis vedėjas Ronny prieš tai taip pat
paminėjo vakciną nuo koronaviruso – šiuo

175
00:20:39,803 --> 00:20:45,120
atveju prevencijos principas jau seniai nebegaliojo.

176
00:20:45,120 --> 00:20:50,165
Juk net mūsų buvęs kancleris pasakė:
„Mes visi esame bandomieji triušiai“.

177
00:20:50,165 --> 00:20:57,756
Tačiau esu įsitikinęs, kad ne daugelis iš čia
sėdinčių sutiko tapti bandomaisiais triušiais.

178
00:20:57,756 --> 00:21:10,759
Taigi, mano nuomone, mobiliojo ryšio srityje
kažkur nebuvo laikomasi atsargumo principo.

179
00:21:10,759 --> 00:21:14,212
Ir aš beveik tiksliai išnaudojau savo 20 minučių.

180
00:21:14,212 --> 00:21:23,860
Taigi, dar kartą apibendrinimas: radijo bangos – jų
nematyti, jos sklinda vakuume, bet labai dideliu greičiu.

181
00:21:23,860 --> 00:21:28,149
Be abejonės, mobilusis ryšys turi
naudingų pritaikymų – tai jau minėjo ir Ronny.

182
00:21:28,149 --> 00:21:33,709
Bet, kaip jau sakiau, iš tikrųjų galioja atsargumo principas.

183
00:21:33,709 --> 00:21:45,179
Kuo didesnis dažnis, tuo didesnis energijos srautas, o tankiai
užstatytose vietovėse jau yra arba bus kryptinis spinduliavimas.

184
00:21:45,179 --> 00:21:52,659
Viena vertus, tai gerai, kad bendras poveikis šiek tiek
sumažėja, bet kita vertus, tai nėra taip gerai – tas, kuris

185
00:21:52,659 --> 00:21:57,538
atsiduria toje srove, patiria šiek tiek didesnį poveikį.

186
00:21:57,538 --> 00:22:00,796
Taip, viskas. Ačiū.

187
00:22:05,105 --> 00:22:13,578
Mobiliojo ryšio ir „Wi-Fi“ spinduliai kenkia žmonėms, gyvūnams
ir aplinkai. Mums reikia zonų be spinduliavimo! asza.org