Teroristiniai išpuoliai ir beprotiškos žudynės – suplanuotas teroro valdymas?

Lizenz:

Creative Commons-Lizenz mit Namensnennung

Teroristiniai išpuoliai ir beprotiškos žudynės – suplanuotas teroro valdymas?

13.09.2016 | www.kla.tv/8982

Teroristinių išpuolių pastaruoju metu daugėja ir Europoje. Tačiau, panašiai kaip po 2001metų rugsėjo vienuoliktosios Pasaulinio prekybos centro atakos, pagrindinėse MIP vis labiau dažnėja informacijos apie teroristinius išpuolius neatitikimų. Tai aiškiai matome iš bokštų dvynių griūties pavyzdžio: tūkstančiai specialistų ir mokslininkų iš viso pasaulio apskaičiavo ir įrodė, kad dviejų lėktuvų atakos niekaip nebūtų galėję sugriauti Pasaulinio prekybos centro, nekalbant jau apie galimybę sutrinti juos į miltus. Tai grynai mechaniškai ir fiziškai tiesiog neįmanoma. Yra dešimtys kitų panašių atvejų, kurie iki šiol nėra išaiškinti oficialių vyriausybinių organų. Visa tai sukelia įtarimą, kad oficialūs vyriausybiniai organai patys yra teroristinių išpuolių iniciatoriai. Teroristinio akto Paryžiuje ir Nicoje metu, kaip ir beprotiškų žudynių Miunchene bei 2009 metais Vinendene, iškyla akivaizdūs neatitikimai, kurie turėtų būti nuodugniai ištirti atsakingų vyriausybinių organų. Juk kalbama apie daugybę tokių neatitikimų kaip, pavyzdžiui, Vinendene, kur, pasak specialistų, neįmanoma, kad galėtų veikti vienas žmogus, arba tokia smulkmena, kaip teroristinio išpuolio Nicoje metu, kada vokiečių žurnalistas atsitiktinai, naktį iš savo balkono mobiliuoju telefonu filmavo baltą sunkvežimį, jam dar neįvažiavus į žmonių minią. Būtent šis reporteris informavo ir apie įvykius Miunchene. Ar tai gali būti atsitiktinumas? Tai labai įtartina. Tai būtina ištirti! Tačiau, vietoj to, kad tirti piliečių ir ypač specialistų pranešimus bei klausimus ir aiškintis, vyriausybės organai keliauja savo kryptimi: Po rugsėjo vienuoliktosios teroristinio išpuolio JAV pradėtas, taip vadinamas, „karas prieš terorizmą“ tiek Artimuosiuose Rytuose, tiek ir savo tautoje. Pagrindinės amerikiečių teisės buvo stipriai suvaržytos. Didžiojoje Britanijoje, po teroro akto Londono metro, buvo pagreitintas stebėjimo įrengimų panaudojimas, Prancūzijoje, po teroro aktų Paryžiuje, buvo labai reglamentuotas pirkimas grynaisiais pinigais arba kreditinėmis kortelėmis. Po įvykio Nicoje, Prancūzijos prezidentas tuojau pat pratęsė nepaprastąją padėtį šalyje. Dar daug ką įgyvendino vyriausybiniai organai po, taip vadinamų, teroristinių aktų ir atakų. Toks žaidimas, kai po kažkokio teroristinio išpuolio vis labiau apribojamos gyventojų teisės ir stiprinama vyriausybės pozicija, verčia susimąstyti. Tie, kurie stebi įvykius po 2001 metų rugsėjo 11 d, įvairiuose komentaruose neišvengiamai daro išvadas, kad tai nėra vienetiniai teroristiniai išpuoliai ir atakos, tai vienoje, tai kitoje vietoje. Kalbama apie organizuotą, valdomą terorizmą bei inscenizuotus teroristinius išpuolius. Vyriausybė, žvalgyba ir žiniasklaida, pasak vokiečių žurnalistų Kristofo Chiorstelio, Keno Ebseno ir Gerchardo Višnevskio, be abejo, yra įtrauktos į visa tai. Tai reiškia, kad kiekvienas privalo apdairiai ir kritiškai vertinti žiniasklaidos pranešimus ir reikalauti paaiškinimų. Nes tautos turi balso „už“ ir „prieš“ teisę, bei teisę į bet kokių neatitikimų atskleidimą.

von hm.