Savanoriškai į skaitmeninę tironiją

Savanoriškai į skaitmeninę tironiją

12.01.2020

Savanoriškai į skaitmeninę tironiją www.kla.tv/15128 2016-10-29 ĮVADAS: Šiandien daugelyje kasų galite gauti vadinamuosius „apsipirkimo taškus“. Anksčiau jie buvo vadinami lengvatiniais kuponais, kuriuos buvo galima įklijuoti į knygelę. Pateikus juos kasoje, būdavo gaunami grynieji pinigai. Iš pirmo žvilgsnio panašiai veikia ir šių dienų apsipirkimo taškai. Tačiau čia informaciją kaupia tokie prekiautojai duomenimis, kaip „Acxiom“, „Epsilon“, „Experian“ ar „Datalogix“, už daugelį milijardų dolerių, kasmet saugodami ir perparduodami duomenis visame pasaulyje. Vien „Acxiom“ per metus surenka ir išanalizuoja daugiau nei 50 milijardų pervedimų. Ši laida leidžiasi į žvalgybinę kelionę siekiant išsiaiškinti, iš kur ateina šie didžiuliai duomenų kiekiai ir kokių tikslų čia yra siekiama. [1] Savanoriškas šnipinėjimas „Smart TV *“: licencijos sutartyje nurodoma: „Samsung gali rinkti balso komandas [...]Atkreipkite dėmesį, kad jūsų žodžiai, kuriuose yra asmeninės ar kitos konfidencialios informacijos, atsidurs tarp duomenų, kurie renkami ir perduodami trečiajai šaliai ... " Tai primena Orwello knygą ( 1984m ): Butuose yra televizoriai, "kurie gali įrašyti kiekvieną garsą“. Knygoje tai vadinama " minčių policija ", kuri vertina visus pastebėjimus ir imasi priemonių. O šiandien? Visos techninių prietaisų balso komandos yra įrašomos ir perduodamos į skirtingus serverius. Tai taikoma žaidimų pultams, išmaniesiems telefonams, „protingiems“ garsiakalbiams, išmaniesiems televizoriams ir visoms kitoms balso kontrolės valdymo sistemoms automobiliuose ir buitinėje technikoje. Anot „Express Zeitung“, lemtinga yra tai, kad šio taip plačiai paplitusio pasaulio gyventojų šnipinėjimo, naudojantis mobiliaisiais klausymosi įrenginiais, tokiais kaip „Iphone“, „Samsung Galaxy“ ar „Amazon Echo“, nesugeba organizuoti jokios valstybinės ar tarptautinės organizacijos, jei patys vartotojai neprisidėtų prie to savo noru. [2] * „Smart“ arba „protingas“ reiškia įrenginius, prijungtus prie interneto. „Mes visi esame nuolat matomi, tai yra, kontroliuojami, bet nematome tų, kurie mus mato“. Sociologo Haraldo Welzerio veikalas "Išmanioji diktatūra. Mūsų laisvės užpuolimas“. Nepalanki vairuotojų padėtis dėl paslėpto duomenų rinkimo. Keli auto draudikai bando įvesti vadinamuosius telematinius tarifus. Čia automobilis bendrauja su draudimo kompanija be vairuotojo kontrolės ir, be kita ko, atmintyje išsaugo duomenis apie vairuotojo elgesį. Vairavimo stilius fiksuojamas, pavyzdžiui, apdraustojo greitinimosi ar stabdymo metu. Šie duomenys gali būti naudojami kuriant tikslią vairuotojo elgesio ir vairavimo charakteristiką. Idėja tokia: tas, kurio vairavimo stilius netinkamas, turėtų mokėti daugiau. Tuo domisi ne tik automobilių draudikai. Tokie duomenys galėtų būti naudingi darbdaviui, mokesčių inspekcijai, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, galbūt net specialiosioms tarnyboms. [3] Dirbtiniam intelektui reikalingas didžiulis duomenų kiekis, bet kodėl? Pasak žurnalisto Jay Tucko, jei norite plėtoti dirbtinį intelektą, jums reikės didelio duomenų kiekio, nes programos, kuriomis remiasi dirbtinis intelektas, analizuoja ir priima veiksmingus sprendimus tik pasitelkdamos didelę duomenų bazę. ADAC pavyzdys rodo, kokie dideli duomenų kiekiai gali būti kaupiami šiuo metu: remiantis jų tyrimo ataskaita, šiuolaikiniame automobilyje surinktų duomenų kiekis yra toks didelis, kad jis gerokai viršija iš pradžių planuotą kiekį. Nes įrašoma ne tik variklio elektronika, bet ir tokie nereikšmingi komponentai kaip elektrinis lango atidarymas. Be to, užsikirtus transporto priemonės durims gamintojui bus nurodyta jos buvimo vieta bei galutinės paskirties vieta, nurodyta navigacijos įrenginyje. Jei mobilusis telefonas yra prijungtas prie automobilio, tada telefono numerius ir el. pašto adresus galima perduoti ir perskaityti. Kur ir kas saugo ir analizuoja šiuos duomenis, dar neišdavė nė vienas automobilių gamintojas. [4] "Skaitmeninės revoliucijos galia yra ta, kad niekas nėra verčiamas dalyvauti. Kiekvienas nori dalyvauti ir daro tai laisva valia." Sigmaras Gabrielis, buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras. Švietimas: dirbtinis intelektas (DI) kontroliuoja moksleivius, tuo metu švietimo politika - ne tik Vokietijoje - labai priklauso nuo kai kurių didelių korporacijų lobistinės veiklos. Jie nebenori samdyti mokytojų ateities mokykloms. Vietoj to, moksleiviai privalės paklūsti dirbtinio intelekto nurodymams. Pasak Manheimo universiteto profesoriaus Dirko Ifenthalerio, realiu laiku renkamas ir analizuojamas didelis duomenų kiekis įskaitant susidomėjimą, turimas žinias, asmeninius santykius, žiniasklaidos naudojimą, dabartinius įvykius, vietą, emocijas ir motyvaciją. Tai sukuria „nuolat skaidrų moksleivį“, kuris nebeturi asmeninės erdvės. Tokiu būdu moksleiviai tampa visiškai priklausomi, nuo „kompiuterio balso ir daro tai, ką liepia mašina“. Todėl dėstytojas dr. Matthias Burchardtas (Kelno universitetas) reikalauja, kad tėvai pagaliau atliktų savo auklėjimo pareigą ir sustabdytų šią technologiją. [5] Grynųjų pinigų skaitmeninimas kaip valdžios išraiška. Jau keletą metų mes stebime, kaip naudojimasis grynaisiais pinigais tampa vis sudėtingesnis. Pavyzdžiui, buvo išmontuoti bankų filialuose esantys kasos aparatai, tapo sunkiau priimti ir išleisti monetas, iš apyvartos pašalinti 500 eurų nominalo banknotai. Taip pat greitkeliuose atsiranda vis daugiau ir daugiau parduotuvių,tokių kaip greito maisto restoranai, kuriuose leidžiama atsiskaityti tik kortelėmis. Už to slypi pasaulinis asmenų, atsakingų už grynųjų pinigų išėmimą, planas iki 2030 m. Didieji bankininkai grynuosius pinigus atvirai įvardija kaip „pagrindinę kliūtį sklandžiam pasaulinės finansų sistemos funkcionavimui“. Jų nurodoma išeitis yra skaitmeninės kortelės ir mokėjimai internetu. Tačiau tai veda į visų piniginių operacijų kontrolę ir tokiu būdu lemia visišką mūsų elgesio skaidrumą ir kontrolę. Taigi, visi pasaulio gyventojai be išimties gali tapti visiškai priklausomi nuo finansinių magnatų arba, kaip teigė Erichas Hambachas, 16-ojo AZK metu: „Taip įmanoma viešpatauti žmonėms kaip skaitmeninės sąskaitos vergams“. Visiškas nusavinimas ir žmogaus teisių atėmimas, nes niekas nebegalės pirkti ar parduoti, nebent pasaulio valdovai tai leis. [6] Internetiniai duomenys, naudojami kaip ginklas. Mokslininkas Michailas Kosinskis tyrinėja asmenybės analizės metodus. Jis sukūrė metodą, pagal kurį duomenys, paimti iš tirinamųjų, palyginami su visais internete esančiais duomenimis apie juos. Jis įrodė, kad 150 „patiktukų“ Facebook‘e apie žmogų atskleidžia daugiau, nei žino jo paties šeima. Todėl nenuostabu, kad 2018 m. spalio mėn. „Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas atkreipė dėmesį, kad vis daugiau bendrovių kaupia didžiulį duomenų kiekį. Atrodytų, nekenksminga informacija yra kruopščiai apibendrinama, parduodama ir keičiama. Milijardai dolerių kiekvieną dieną keliauja iš rankų į rankas. Tačiau ryšium su šia problema jis perspėja apie augantį „informacinės pramonės kompleksą“ ir paaiškina: „Mūsų pačių informacija, nuo kasdienių iki ypač privačių dalykų, yra efektyviai naudojama kariniams tikslams kaip ginklas, nukreiptas prieš mus pačius“. [7] Kinija „dresuoja“ savo piliečius naudodama duomenis. 2018 m. Kinijoje buvo įdiegta socialinio kredito sistema. Pagal šią sistemą kiekvienas Kinijos pilietis įvertinamas ir klasifikuojamas pagal jo elgesį internete socialinėje, finansinėje ir teisinėje srityse. Pavyzdžiui, iki 2018 m. balandžio mėn. pabaigos maždaug 10 milijonų Kinijos žmonių nebuvo leista naudotis oro linijomis, kadangi jie turėjo įsiskolinimų, daugiau nei 4 milijonus kartų nebuvo leista keliauti greitaisiais traukiniais. Žmonėms, nedalyvaujantiems šioje sistemoje, taip pat draudžiama keliauti. Išvada: piliečiai turėtų būti supažindinti su „teisingu“ socialiniu ir politiniu elgesiu. Kokia padėtis Europoje? Tokios įmonės kaip „Schober“ šiuo metu turi beveik visus privačius adresus Vokietijoje ir daugumoje adresų saugo daugiau nei 2,2 milijardo papildomos informacijos, pavyzdžiui, apie finansus, klientų elgesį ar interesus. Austrijos tyrimas parodė, kad „per aprašytas tendencijas ir praktiką tampa aišku, kad visuomenės sekimas tapo realybe, kurioje gyventojai yra nuolat klasifikuojami ir rūšiuojami pagal asmens duomenis“. [8] "Jei nenorite, kad tam tikri jūsų veiksmai būtų pristatyti visuomenei kaip neigiami, tuomet turėtumėte pagalvoti, gal geriau šių veiksmų iš viso nedaryti". Erikas Schmidtas, buvęs „Google“ vadovas. „5G“ - pasaulinis kalėjimas. „5G“ mobilioji technologija skirta suteikti vartotojams didesnį duomenų perdavimo greitį, naršyti 100 kartų greičiau nei šiandien ir beveik realiu laiku sujungti visą pasaulio įrangą. Tačiau norėdami tai padaryti, turite atsisakyti duomenų apsaugos. Tai yra naujo Vokietijos vyriausybės koalicijos susitarimo formuluotė: „Mes siekiame įtvirtinti duomenų judėjimo laisvę kaip penktą judėjimo laisvės dimensiją“. Tai reiškia, kad kiekvienas gali prieiti prie kitų asmens duomenų - be jų sutikimo - ir laisvai jais naudotis. Šiuo metu kuriama infrastruktūra, skirta netrukdomai kontroliuoti ir stebėti piliečius, pasitelkiant 5G mobiliojo ryšio technologijas. Aukštųjų technologijų kalėjimas, iš kurio nėra galimybės ištrūkti. [9] Autonominiai ginklai žudo tiksliai. Autonominiai ginklai yra suprojektuoti taip, kad galėtų atpažinti savo taikinius ir pulti juos naudodamiesi dirbtiniu intelektu ir be žmogaus kontrolės. Šiems ginklams priskiriamos nepilotuojamos oro transporto priemonės, laivai, tankai, raketų paleidimo įrenginiai ar robotai. Trumpametražis filmas „Žudymo robotai“ parodo, kokia efektyvi ši technologija. Pavyzdžiui, skirtingai nuo atominių bombų, kurios naikina aplinką, mikro dronai gali prasiskverbti pro pastatus ar automobilius, išvengti žmonių pasipriešinimo ir užkirsti kelią beveik bet kokioms atsakomosioms priemonėms. Galiausiai vaizdo įraše pabrėžiama: įprastiniai ginklai sunaikina gyvenvietę, o autonominiai ginklai tiksliai suranda kiekvieną priešą panaudojant jo paties duomenis. Jį galima atpažinti žmonių minioje ir sunaikinti. [10] Išvada. Tiksliau sakant, skaitmeninimas ir 5G technologijos yra spąstai daugumai žmonijos. Akivaizdu, kad tai turėtų padėti labai mažai egocentrinei klikai įgyti galios ir klestėjimo. Bet šis gudriai organizuotas planas jokiu būdu nėra neįveikiamas, todėl nevilčiai nėra jokios priežasties! Nes per kruopštų ir visuotinį švietimą žmonės gali išvengti ne tik spąstų, bet ir išpildyti liaudies išmintį: tas, kuris kasa duobę kitam, pats į ją ir įkris.

von mv.pi.rw.wh.jkr.pkr.pk.

Quellen/Links: [1] https://www.kla.tv/10575
[2] ExpressZeitung 15/2018 S. 1 + 63 https://www.zeit.de/digital/datenschutz/2015-02/samsung-smart-tv-private-gespraeche
https://www.stern.de/digital/homeentertainment/smart-tv--samsung-hoert-im-wohnzimmer-mit-3967442.html
[3] ExpressZeitung 15/2018 S. 36 [4] https://www.youtube.com/watch?v=ihljRLxg6dE
https://www.adac.de/_mmm/pdf/1605_Fahrzeugdaten_263330.pdf
[5] https://www.gew-bw.de/fileadmin/media/sonstige_downloads/bw/Kreise/Boeblingen/Info/GEW_BB_Digit_Bildung_170621.pdf
[6] https://www.kla.tv/13480
https://www.kla.tv/11631
[7] https://www.heise.de/mac-and-i/meldung/Apple-Chef-Tim-Cook-Datensammlung-fuehrt-zu-Ueberwachung-und-Extremisierung-4202018.html
ExpressZeitung 15/2018 S. 15 [8] https://www.epochtimes.de/china/fehlende-parteitreue-sozialkreditsystem-verbietet-10-millionen-chinesen-das-reisen-a2446648.html
https://www.epochtimes.de/china/chinapolitik/chinas-social-credit-system-beginnt-buerger-von-fluegen-und-bahnfahrten-auszuschliessen-a2379478.html
https://www.focus.de/auto/neuheiten/datenhandel-profit-mit-profilen_aid_207163.html
[9] https://www.youtube.com/watch?v=jE4uaGdwnAs
https://www.diagnose-funk.org/publikationen/artikel/detail&newsid=1280
https://www.kla.tv/12947
[10] https://www.kla.tv/13354