Galutinis koronapandemijos tikslas - skaitmeninis finansinis fašizmas

12.01.2021 | www.kla.tv/17921

Ernstas Volfas „Galutinis koronapandemijos tikslas - skaitmeninis finansinis fašizmas“ Šiuo metu mes susiduriame su didžiausia šių dienų recesija bei, kita vertus, su klestinčiomis finansų rinkomis, tarsi jose viskas eitųsi kaip sviestu patepta. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip prieštaravimas, tačiau taip nėra, šie reiškiniai pranašauja mums visiems nepaprastai pavojingą įvykių eigą. Pažvelkime, kaip gi mes patekome į šią situaciją. Po 2007–2008 m. krizės tik centrinių bankų įsikišimo pagalba pavyko išsaugoti globalinę finansų sistemą, pumpuojant į ją šimtus milijardų ir visame pasaulyje sumažinant palūkanų normas daugiau nei 700 kartų. Tačiau pinigai nepateko nei į realų ekonomikos sektorių, nei tiems, kurie labiausiai nukentėjo nuo krizės, jais beveik išimtinai buvo spekuliuojama finansų rinkose. Tai privedė prie to, kad daugiau nei 12 metų buvo stebima nuolatinė finansų rinkų augimo tendencija, nepaisant vangios ekonomikos plėtros. Praėjusių metų antroje pusėje vis labiau išryškėjo nuosmukis, nutraukęs šią tendenciją. Šių metų kovą naftos kaina krito labiau nei bet kada anksčiau ir kartu nusitempė žemyn rinkas. Bet tada nebuvo imtasi atsakomųjų priemonių ir vėl bandyta skatinti ekonomiką, tačiau jau pasielgiant visiškai priešingai: lokdauno metu pirmą kartą ekonomika buvo visiškai užgniaužta visame pasaulyje - dėl to akcijų rinkos žlugo greičiau ir smarkiau nei 1929 m. Tuomet centriniai bankai pasinaudojo šia sąmoningai sukelta katastrofa kaip galimybe pumpuoti didžiausias visų laikų sumas į pasaulinę finansų sistemą. Tai savo ruožtu reiškė, kad šešios didžiausios skaitmeninės korporacijos pasaulyje galėjo dar labiau išplėsti savo ir taip monopolinę padėtį tiek ekonomikos sektoriuje, tiek finansų rinkose. Štai keletas skaičių: „Google“ patronuojančios įmonės „Alphabet“ akcijų kaina nuo 2020 m. sausio iki liepos mėn. pabaigos pakilo 17 proc., „Microsoft“ - 38 proc., o „Facebook“ - 45 proc. „Netflix“ pakilo 66, „Apple“ - 68,5, „Amazon“ - 81 proc. Taip pat buvo pasiekti keli pasauliniai rekordai: „Apple“ praėjusią savaitę tapo pirmąja kompanija pasaulyje, kurios rinkos vertė viršijo 2 trilijonus dolerių. „Apple“ buvo įkurta 1976 m. ir jai prireikė 42 metų, kad peržengtų pirmo trilijono slenkstį. O kad uždirbtų antrą trilijoną, kompanijai pakako tik dvejų metų. Elonas Muskas (Elon Musk) uždirbo 100 milijardų dolerių per trumpesnį laiką nei bet kas, o „Amazon“ įkūrėjas Džefas Bezosas (Jeff Bezos) neseniai tapo pirmuoju asmeniu, kurio turtas viršijo 200 milijardų dolerių ribą. Antro plano investuotojai taip pat gavo didelį pelną. Kiekvienas penktas doleris, kurį nuo kovo mėn. išspausdino Federalinė rezervų sistema (JAV centrinis bankas), pateko į JAV milijardierių kišenes ir 12-kai iš jų turtingiausiųjų nuo rugpjūčio vidurio sąlygojo finansinių aktyvų augimą daugiau nei vienu trilijonu dolerių. Visa tai įvyko tuo pačiu metu, kai milijonai žmonių JAV ir kitose išsivysčiusiose šalyse prarado darbą ir dėl to daugelis jų neteko pragyvenimo šaltinio. Besivystančiose rinkose tai atrodo dar blogiau: Tarptautinės darbo organizacijos (International Labour Organisation) duomenimis, 1,6 iš dviejų milijardų žmonių, dirbančių neteisėtai, t. y. be sutarčių, pajamos visame pasaulyje vidutiniškai sumažėjo 60 procentų, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje sumažėjo netgi daugiau nei 80 proc. Sąmoningai vyriausybių įvestas lokdaunas ir tolesnė centrinių bankų finansinė politika sukėlė vienuose visuomenės sluoksniuose istorinį turto ir valdžios koncentracijos procesą didelių informacinių technologijų koncernų naudai, o kituose visuomenės sluoksniuse - neįsivaizduojamo dydžio humanitarinę katastrofą. Ir tai tik pradžia. Kiekvienas šiandien manantis, kad prarastos darbo vietos bus grąžintos - klysta. Didžiosios IT monopolijos, kurios po lokdauno mus užvaldo labiau nei bet kada ankščiau, turi verslo modelį, numatantį ne darbo vietų augimą, bet priešingai, greitą milijonų kitų darbo vietų sumažinimą. Darbas bei mokymasis iš namų, savaeigiai automobiliai, darbui skirti robotai, 3D spausdintuvai bei visa apimanti biometrika net iki tiesioginio žmogaus ir technologijų sujungimo - visas šis skaitmeninis spektras jau labai greitai padarys milijonų milijonus darbo vietų nebereikalingomis. Tačiau žmonija dabartine forma negali su tuo susidoroti. Jau visiškai įsiskolinusioms valstybėms teks griebtis griežtų taupymo programų dėl bedarbystės sukelto staigaus socialinių išlaidų padidėjimo. Tai nustelbs viską, ką matėme iki šiol, bei užtikrintai sukels didžiulius socialinius neramumus, kuriuos vargu ar sugebės suvaldyti policija ir kariuomenė. O kas tada? Ar mūsų visuomenė baigs savo egzistenciją chaose ir paskęs pilietiniuose karuose? Ar tik nebus galingieji jau sau uždavę šio klausimo? Juk jau yra suformuluotas štai toks atsakymas: visiška kontrolė pasitelkiant skaitmeninius pinigus. Visi didieji centriniai bankai ir visi pagrindiniai IT koncernai šiuo metu dirba kurdami naujas atsiskaitymo be grynųjų pinigų galimybes. Čia svarbų vaidmenį vaidina dvi sąvokos: „pinigų iš sraigtasparnio“ idėja ir skaitmeninė centrinio banko valiuta. Kadangi bedarbiai neuždirba pinigų ir dėl to atkrenta kaip vartotojai, neišvengiamai jiems turės būti suteikti pinigai, taip stimuliuojant ekonominę paklausą. Šie pinigai švelniai tariant bus vadinami „besąlyginėmis bazinėmis pajamomis“, ir jie bus susieti su sąlyga, kad gavėjas juos nedelsdamas vartotų ir netaupytų. Siekdami užtikrinti, kad pinigai būtų naudojami tikslingai, centriniai bankai gavėjams juos nukreips skaitmenine forma. Tai reiškia: bedarbiai ir socialinės paramos gavėjai, pavyzdžiui, gaus į savo mobiliuosius telefonus piniginę, į kurią galės gauti ir iš kurios galės pervesti savo mokėjimus. Tačiau taip būtų atverta Pandoros skrynia, nes tokia sistema būtų pirmas žingsnis link visiškos ankstesnės mūsų piniginės sistemos reorganizavimo. Tą sistemą, t.y. skaitmeninę centrinio banko valiutą, šiuo metu skatina centriniai bankai, didžiajai visuomenės daliai nepastebint. Egzistuoja planas visiškai panaikinti tradicinį bankų indėlių verslą, kiekvienam piliečiui paskiriant tik vieną sąskaitą centriniame banke ir leidžiant naudotis ja tvarkant visas finansines operacijas negrynaisiais pinigais. Kad tai nėra tolima ateities svajonė, be kita ko, rodo dabartinis grynųjų pinigų išstūmimas, sparčiai progresuojantis bankų skyrių uždarymas ir Kinijos pavyzdys, kai šių metų balandžio 16 d., t.y. įpusėjus koronos krizei, prasidėjo šių naujų pinigų įvedimas. Šiuo metu niekas negali pasakyti, kada bus įgyvendinti šie planai, tačiau vienas dalykas turi būti aiškus: mes esame istoriniame lūžio taške. Lokdaunas buvo ne kas kita, kaip sąmoningai sukurtas pretekstas paskutiniam dideliam esamos finansų sistemos gelbėjimui. Piniginės sistemos era, kuria dabar turime, baigėsi. Taip pat baigiasi ir bankų sistema, atsiradusi maždaug prieš 600 metų. Taigi tiems, kurie valdžią laiko savo rankose ir toliau sprendžia mūsų ateitį, nelieka nieko kito, kaip tik pasinaudoti skaitmenine centrinio banko valiuta ir tokiu būdu toliau bandyti mus visus kontroliuoti bei reguliuoti. Tai, kad centriniai bankai jungiasi su skaitmeniniais koncernais, t.y. kad mūsų laukia pusiau privati valiuta, rodo, kad šiuo metu mes esame ties slenksčiu įžengti į blogiausią planinės ekonomikos formą, nuleistą iš viršaus - autokratinį korporatyvizmą*, Benito Musolinio idealą. * Korporatyvizmas - Socialinė, ekonominė ir teisinė doktrina, teigianti, kad visuomenės organizacijos pagrindą turi sudaryti susivienijimai (korporacijos), sukurti ekonomikos šakų pagrindu ir apimantys visus vienos ar kelių šakų ekonominių santykių dalyvius - savininkus kapitalistus ir darbo žmones.

nuo hm.

Šaltiniai/nuorodos: Šaltiniai/nuorodos: https://www.youtube.com/watch?v=sRiqXFcGqC4