Vatikanas ir Liuciferio kultas

07.09.2015 | www.kla.tv/6652

Vatikanas ir Liuciferio kultas Tai, ką 1992 metais atskleidė vienas iš vedančiųjų Meksikos dienraščių, „Proceso“, šiomis dienomis vėl jaudina protus: iš aukščiausios Meksikos masonų tarybos vado, Karloso Vaskueso Rangelo, lūpų tuomet išgirdome, cituoju: „Tarp aštuonių, sudarančių Vatikano valstybę, pastatų sienų yra ne mažiau kaip keturios Škotijos masonų ložės“. Vienas tėvas paliudijo, kad tam tikrose šalyse, kur bažnyčios veikla yra draudžiama, šios masonų ložės slapta atlieka Vatikano darbą. Didelių tyrinėjimų bei švietėjiško darbo dėka visame pasaulyje renkami svarūs įrodymai, atskleidžiantys skandalingą Vatikano ryšį su Škotijos masonais. Ar dešimtmetį trukusi kova tarp katalikų bažnyčios ir Iliuminatų buvo tik visuomenei skirtas taktinis butaforinis mūšis? Nuo visuomenės buvo slepiama, kas yra didžiausio masonų ritualo, taip vadinamo, „Škotijos ritualo“, jo šiandieninėje formoje, kūrėjas. Tai buvo ne kas kitas, kaip Albertas Pike. Albertas Pike – praktikuojantis satanistas, žinomas kaip šėtono bažnyčios įkūrėjas. Nuo 1859-ųjų iki 1891-ųjų Pike buvo pagrindinis Škotijos masonų vadas. Šis, pakankamai svarbus ryšys šiuo metu kaitina jausmus visame pasaulyje: Albertas Pike savo pagrindiniame masonų veikale „Moralsand Dogma“ rašo: „Taip, Liuciferis yra dievas, Liuciferis – šviesos ir gėrio dievas, kovojantis už žmoniškumą prieš Adonajų, tamsos ir blogio Dievą!“ Toliau Albertas Pike aiškiai skelbia šėtoną, tai yra velnią, geru, o Kūrėją, Biblijos Dievą – piktu. Tai, suprantama, neramina daugelį žmonių. Tuo metu, kai išoriškai buvo akivaizdi konkurencija tarp Vatikano ir masonijos, išaiškėjo, kad buvęs 33 dienų popiežius, Jonas Paulius I, tariamai tapęs ritualinės žmogžudystės auka, pats buvo aktyvus masonas. Jonas Paulius I rekomendavo liuciferiškos masonijos atstovą J. Carducci, žinomo šėtoniškojo himno autorių, kaip pavyzdį jaunimui: „Jau dreba mitros ir karūnos! Šlovė tau, šėtone, o maište, o keršijanti proto galia“. Carducci buvo masonų propagandos Italijoje vadas, įkūręs taip vadinamą „Propaganda Due“, P2 ložę Romoje, kurios nariu tapo Karolio Vojtylos patikėtinis, kardinolas Marcinkus. 1996 Grand Orient Italijoje suteikė Jonui Pauliui II Galilėjaus premiją, aukščiausią Italijos masonų apdovanojimą. Tai grindžiama tuo, kad apdovanotasis savo pontifikato metu nuolat puoselėjo „universalias masonų vertybes“. Rubrikoje „necenzūruotas švietimas“ rasite liudytojų pasisakymus šia aktualia tema, apie slaptą Liuciferio garbinimą katalikų bažnyčioje. Mes panagrinėsime tikslesnę žodžio „Liuciferis“ reikšmę, aiškinamojo žodyno pagalba. Iki šiol asmens vardas „Liuciferis“ mums buvo žinomas iš bažnytinės lotynų kalbos. Visada šis vardas reiškė šėtoną, tai yra velnią. Ir jeigu šis vardas VIS DAŽNIAU, absoliučiai atvirai girdimas lotyniškame garbinime, tai jau pakankamai aiškus pareiškimas! Bet paskaitykite ir pažiūrėkite patys: Liu-ci-fer, pagal bažnytinę lotynų kalbą: Liucifer – jis; velnias, šėtonas (pagal aiškinamąjį žodyną). Visada pagal aiškinamąjį žodyną vardas „Liuciferis“ bažnytinėje lotynų kalboje reiškė velnią arba šėtoną. Jeigu Velykinių mišių metu lotyniškai atvirai giedama apie Liuciferį, vokiški katalikiškų dainynų tekstai žodį „Liuciferis“ pridengia „Aušrinė žvaigždė“. Tačiau lotyniška Biblija „Vulgata“ vadindama Jėzų „Aušrine žvaigžde“ niekur nenaudoja žodžio „Liuciferis“, bet tiktai „stella splendida matutina“ (žėrinti Aušrinė žvaigždė). Ir šis akivaizdus Liuciferio „pridengimas“ kelia visuotinį pasipiktinimą. Remiantis senoviniu aiškinamojo žodyno apibūdinimu, katalikų bažnyčios liturgijoje giedama ne kas kita, kaip: „Liuciferi, savo liepsna pasirodyk ryte. Tas Liuciferis, sakau aš, kuris nežino pražūties, Kristus – tavo sūnus, kuris sugrįžo iš apačios. Jis linksmai nušvietė žmonių giminę ir jis gyvena ir valdo per amžius“. Vis daugiau įrodymų, kad Romos katalikų bažnyčios viršūnės slapta garbina Liuciferį ir žiūri į jį kaip į dievo sūnų. Be to, dėmesį patraukia ir didžiausias pasaulyje teleskopas „Liuciferis“. Kam jis priklauso? Vatikanui, - bet pasižiūrėkite patys.

von is.

Quellen/Links: „Proceso“,25. 10. 1992 Albert Pike, Moralsand Dogma, Neuausgabe von 1966; NT: Offb. 2,24 SAKA-Informationen 3/88 Fr.Heyer. Konfessionskunde, Berlin 1977 Bernhard Hülsebusch in: »die Rheinpfalz« (Ludwigshafen), 15.1.1997. Pier Carpi: die Prophezeiungen von Papst Johannes XXIII, Rom 1976 Rom-Korrespondent http://www.youtube.com/watch?v=BOgmzhcrgqU
http://www.youtube.com/watch?v=sUN-XEU6HUc
https://www.youtube.com/watch?v=d2X_ROR-zEA
https://www.youtube.com/watch?v=Pa4nsCYzM1w