Teroristinis išpuolis Berlyno kalėdų mugėje po padidinamuoju stiklu

31.01.2017 | www.kla.tv/9855

2016 m. gruodžio 19d, Lenkijoje registruotas sunkvežimis įvažiavo į žmonių minią kalėdų mugėje Berlyne. Incidento metu žuvo 12 žmonių ir 49 buvo sužeisti. Teroristas po įvykio paspruko. Tikrasis sunkvežimio vairuotojas buvo rastas nušautas savo kabinoje. Islamo valstybės teroristinė grupuotė prisiėmė atsakomybę dėl šio įvykio. Vokietijos ministras pirmininkas Thomas de Maiziere (CDU) net neabejoja, kas šis baisus įvykis yra teroristinis išpuolis. Tačiau kol kas šiai dienai nėra įmanoma pateikti galutinių ir pagrįstų šio įvykio išvadų. Šioje laidoje pažvelkime į praeityje įvykdytus teroristinius išpuolius tam, kad dėka besikartojančių tų pačių požymių, geriau suprastume tikruosius teroro užkulisinius tikslus. Grupė žmonių, sukrėsta Europoje daugėjančių teroristinių išpuolių skaičiumi, atliko tiriamąją apžvalgą ir išnagrinėjo išimtiniausius šio šimtmečio teroristinius išpuolius. Klagemauer.tv išvadas paviešino 28 puslapių apimties, A5formato brošiūroje. Tyrėjai visus išpuolius suskirstė į tam tikras grupes, kurias pavadino teroristinių išpuolių pavyzdžiais. Išvadose teigiama, kad už šių išpuolių slepiasi visai kitos priežastys, nei oficialiai yra skelbiama. Peržvelgsime tik išimintiniausius teroristinių išpuolių pavyzdžius. Detaliau apie kiekvieną iš jų rasite vėliau pateiktose nuorodose. 1-asis teroristinio išpuolio pavyzdys: visada randami tariamų teroristų pasai. 1. 2001m rugsėjo 11d. Atakos į Pasaulinį prekybos centrą Niujorke metu griuvo bokštai dvyniai. Koks stebuklas – teroristo pasas „išgyveno“ lėktuvo smūgį į pastatą ir, dėka palankios vėjo krypties, nusileido ant gatvės. 2. 2005m liepos 7d. Savižudžių išpuoliai Londone. Nepaisant sprogimų, nesugadinti teroristų pasai buvo rasti įvykių vietose. 3. 2015m sausio 7d. Išpuolis laikraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje. Teroristas sprukdamas paliko savo pasą mašinoje. 4. 2015m lapkričio 13d. Teroro išpuolis Paryžiuje: pasas gulėjo šalia savižudžio kūno. Šie paaiškinimai yra visiškai absurdiški. Jokiam teroristui nešautų į galvą su savimi kartu neštis pasą ir juo labiau palikti jį nusikaltimo vietoje. Nebent būtų tyčia „pamestas“, kad nukreiptų pėdsakus nuo savęs. 2-asis teroristinio išpuolio pavyzdys: tariamų teroristų kaltė buvo labai abejotina. Beveik visų tirtų išpuolių metu surinkti įrodymai buvo labai įtartini ir abejotini. Pvz: „Charlie Hebdo“ išpuolio metu vienas liudininkas teigė, kad teroristas buvo aukštas ir tamsiaodis. Išpuolį išgyvenusi žurnalistė tvirtino, kad teroristas buvo mėlynakis. Vyresnysis, nušautojo įtariamojo teroristo brolis Kouachi buvo tik 169cm ūgio. Nei vienas jų nebuvo mėlynomis akimis. Nepaisant prieštaringų parodymų, valdžios įstaigos stebėtinai greitai nustatė įtariamuosius. Procesą pagreitino ir tai, kad nei pagrindiniai liudininkai, patys išpuolio vykdytojai nebuvo apklausiami. Įtariamieji buvo arba taip vadinami „savižudžiai“, arba nušauti policijos. 3-asis teroristinio išpuolio pavyzdys: teroristinių išpuolių bandomosios pratybos. Beveik visais tirtų teroristinių išpuolių atvejais, prieš juos įvykdant, buvo atliekamos oficialios bandomosios pratybos, kurios vėliau iš tikrųjų buvo įgyvendinamos. Tai šie išpuoliai: 1. 1995m balandžio 19d. paleistos bombos į valstybinį pastatą Oklahomoje. 2. 2001m rugsėjo 11d. Atakos į Pasaulinį prekybos centrą Niujorke. 3. 2004. Kovo 11d. Išpuoliai traukinyje – Madride. 4. 2005m liepos 7d. Išpuoliai Londono metro stotyje. 5. 2011m liepos 22d. Osle, prie valdžios pastato susprogdintos bombos ir šaudynės Utoya saloje. 6. 2013m balandžio 15d. Išpuoliai Bostone, maratono metu. 7. 2015m lapkričio 13d. Teroristiniai išpuoliai Paryžiuje. 8. 2016m liepos 22d. Išpuolis Miunchene. Jeigu paimtumėm tikimybių teorijos formulę, kuria naudojasi draudimo kompanijos ir apskaičiuotumėm kokia yra tikimybė, jog pratybų scenarijus dešimties metų laikotarpyje įvyks iš tikro, tai gautumėm rezultatą 1x1041. Tai yra skaičius su 41 nuliu, kas yra milijoną kartų daugiau, nei visos smėlio smiltelės visoje žemėje. Šis apskaičiavimas primena tuometinio JAV prezidento Franklino D. Roosvelto citatą: „Politikoje niekas atsitiktinai nevyksta. O jei kas atsitiktinai ir įvyksta, tai reiškia, kad būtent taip ir buvo suplanuota“. 4-asis teroristinio išpuolio pavyzdys: visi teroristiniai išpuoliai yra instrumentalizuojami valdžios. Po kiekvieno menamo išpuolio, piliečių teisės yra vis labiau apribojamos, o valdžios galios vis labiau išplečiamos. Štai, po rugsėjo 11-osios išpuolių, taip vadinamu, „USA Patriot Act“ aktu amerikiečių teisės buvo stipriai apribotos. Po išpuolių Didžiojoje Britanijoje ( 07.07. 2005) gatvėse buvo sumontuota daugybė video kamerų. Prancūzijoje po 13.11.2015 paskelbta nepaprastoji padėtis ir stipriai reglamentuoti atsiskaitymai grynaisiais. Po išpuolių Miunchene Vokietijos kanclerė A Merkel išleido 9 punktų planą, kuriame sugriežtinamos taisyklės ginklų įsigijimui, suteikiami didesni įgaliojimai policijai, kariškiams bei kt. Taigi, dėka teroristinių išpuolių stebime, kaip valdžia suteikia sau įvairius įgaliojimus, kurių be išpuolių nebūtų galėjusi įgyvendinti. Išvada: Šie pavyzdžiai ir neatitikimai, besikartojantys teroristinių išpuolių metu, veda stebėtojus prie vienos išvados – šie išpuoliai yra ne tikri teroristų pasikėsinimai, o strategiškai suplanuoti bei inscenizuoti spektakliai.

von kw./dd./sl.

Quellen/Links: http://www.sueddeutsche.de/politik/anschlag-auf-berliner-weihnachtsmarkt-was-wir-ueber-die-tat-wissen-und-was-nicht-1.3302499
http://www.t-online.de/nachrichten/panorama/kriminalitaet/id_79883770/anschlag-berlin-polizei-fahndet-nach-tunesier-anis-a-.html
http://www.srf.ch/news/international/der-gesuchte-war-frueher-schon-im-visier-der-behoerden
http://www.youtube.com/watch?v=ZTknVYYaBcc